Ugdymas mūsų
mokykloje
Mūsų mokykla remiasi bendruomeninės mokyklos idėjomis, holistiniu ugdymu, kartu kuriame savitą Anykščių tėvų ir vaikų bendruomenės poreikius atliepiantį mokymo ir mokymosi procesą.
Neformalaus ugdymo metodai
Mūsų ugdymo procesas paremtas bendrojo lavinimo ugdymo programos įgyvendinimu derinant formalaus ir neformalaus ugdymo metodus. Mokymo procesas čia labai spalvingas ir gyvas – pamokos vyksta kūrybiškai, pagal pačių mokytojų kūrybiškai ir individualiai pritaikomas metodikas ir programas. Mokykloje itin svarbus patirtinis ugdymas, todėl mokytojai į tradicinius dalykus integruoja netradicines metodikas:
Ugdymo principai
1. DĖMESYS MATEMATIKAI, LIETUVIŲ KALBAI IR GAMTAI
Mokymasis ir žinių įgijimas mūsų mokykloje yra vertybė. Gimtajai kalbai ir matematikai skiriame didelį dėmesį, kaip ir įprastoje mokykloje – šiems mokomiesiems dalykams skiriame daugiausiai pamokų. Ugdydami šias kompetencijas stengiamės atskleisti praktinį ir kasdieninį jų pritaikymą bei integruoti ir kitas kompetencijas (pvz., informacines technologijas ir t.t.), žadinti vaikų smalsumą, nuostabą, įtraukti kuo daugiau pojūčių (ne tik klausymą ir regėjimą). Tai motyvuoja vaiką mokytis, skatina įsitraukti, domėtis pačiam, ieškoti, atrasti ir patirti proceso džiaugsmą.
-
Matematika – kaip ir kituose dalykuose vadovaujamės bendrosiomis ugdymo programomis, vaikai mokosi visų temų, kurias privalo mokytis to amžiau mokinys. Tačiau, ieškome skirtingų būdų, tai pačiai mokymo medžiagai pateikti. Išskiriame tris uždavinių sprendimo metodus. Pirmasis – tradicinis matematinis, kurio pagrindas skaičiai, veiksmo ženklai, skliaustai. Antrasis – kompleksinis, kai uždavinį vaizduojame, grafiškai, skaičių tiese, geometrinėmis figūromis ar kitais simboliais. Trečiasis – praktiškas – kai uždavinį pritaikome konkrečiose problemose.
-
Lietuvių kalba – skatiname vaikus kalbėtis ir diskutuoti, mokytis pagrįsti savo nuomonę – ne tik kasrytinio ryto rato bet ir pamokų bei veiklų metu, taip pat, analizuojant tam tikrą problemą. Lietuvių kalbos pamokų metu šios temos virsta rašinėliais, skaitomais tekstais, kalbėjimo užduotimis – tai suteikia aktualumo vaikų užduotims ir skatina vaikų susidomėjimą užduotimis. Pradinukai nerašo ilgų tekstų, labiau koncentruojamės į rašyseną, ugdome kantrybę, mokomės tvarkingai kurti tekstą. Vykdome individualizuotą mokymą ir vaikai užduotis gauna pagal savo lygį. Pavyzdžiui, jei vienas vaikas turi spragų rašyboje – gauna daugiau rašybos užduočių ir jas sprendžia tiek, kiek reikia geriems įgūdžiams susiformuoti, tuo metu kiti vaikai gauna jų poreikius atitinkančias užduotis – kai kurie mokosi mintinai eilėraščius, o dar kiti – analizuoja tekstą, mokosi gramatikos.
-
Gamta – diena mokykloje prasideda nuo ryto mankštos lauke – nedidelio prasibėgimo palei upę, mankštos pratimų ir smagaus judraus žaidimo. Mokytojų ir vaikų iššūkis – mankšta lauke bet kokiu oru! Tuo būdu vaikai pasikrauna energijos ir jėgų, susibalansuoja rytinės emocijos ir vaikams lengviau susitelkti rimtam darbui pamokose. Vieną dieną per savaitę mokykloje skiriame žygiams arba žirgynui – pasinerti į visiškai kitą aplinką, veiklas ir bendravimą.
2. VAIKAS – AKTYVUS MOKYMOSI PROCESO DALYVIS
-
Trišaliai pokalbiai – vyksta 2-3 kartus per metus, dalyvauja vaikas, mokytojai / mentorius, tėvai. Tikslas – aptarti vaiko individualią raidą: asmenines ir socialines kompetencijas, mokymosi pasiekimus ir įgūdžius, emocinę savijautą bei suplanuoti tolimesnį vaiko mokymosi procesą, reikalingą tėvų ir mokytojų pagalbą, akcentus ar t.t.
-
Mokymosi planas – trišalių pokalbių metu vaikas su mokytojų / mentoriaus ir tėvų pagalba pasirengia savo mokymosi planą t.y. išsigrynina, susiformuluoja, tolimesnius mokymosi tikslus, uždavinius bei susitarimus ir įsipareigojimus, sudaroma trišalė sutartis, pasirašoma vaiko, tėvų ir mokyklos atstovų; mokymosi plano įgyvendinimas stebimas ir pagal poreikį koreguojamas jo įgyvendinimo eigoje.
-
Mentorius – individualią vaiko mokymosi raidą stebintis mokytojas / mokyklos darbuotojas, padedantis įgyvendinti mokymosi planą bei išspręsti kylančius sunkumus.
-
Pomėgių integravimas – pavyzdžiui, pomėgių, projektų šventė, vaikų pomėgių integravimas į mokymosi temas ir užduotis.
-
Vaiko raida – orientavimasis į vaiko raidos poreikius:
-
mokytojų kompetencijų gilinimas,
-
mokomosios medžiagos pritaikymas,
-
mokymosi būdo, formos pritaikymas,
-
individualizavimas.
-
-
Individualizuotas ugdymas – ugdymas mažose grupėse, mažose klasėse.
3. BENDROSIOS UGDYMO PROGRAMOS – KŪRYBIŠKAI!
Ugdyme remiamės bendrosiomis ugdymo programomis, o mokytojai jas taiko kūrybiškai ir lanksčiai, ieškodami sąsajų su praktiniu pritaikymu.
-
Integruotos pamokos:
-
dalykus apjungiančios savaitės / mėnesio temos,
-
dalykų integravimas: pvz., lietuvių k. + pasaulio pažinimas, etika + dailės terapija, gamta + kūno kultūra ir t.t.,
-
gamtos pamokos gamtoje: žygiuose, žirgyne,
-
projektai (vaikų savarankiškai rengiami darbai ir jų pristatymai: pvz. pomėgių projektų šventė, teminiai projektai).
-
-
Mokytojų kuriamos metodikos, saviti temų išdėstymo būdai. Pavyzdžiui, kūrybiška matematika: kūrybiškos priemonės, naujos / netradicinės erdvės, užduočių sąsaja su bendromis savaitės / mėnesio temomis, netradicinės veiklos pamokoje (pvz. kulinarija) ir matematika.
-
Aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymas (pvz., mintinas mokomosios medžiagos išmokimas):
-
praktinės užduotys,
-
patyriminis mokymasis,
-
projektai,
-
refleksija.
-
4. POZITYVUS KLASĖS MIKROKLIMATAS
-
Mokytojo ir vaiko santykis – laikomės principo, jog ryšys tarp besimokančio ir mokančio turi būti paremtas draugiškumu, pagarba, nuoširdumu, sąžiningumu, suvokiant, kad tuo būdu mokančiojo perduodamos žinios besimokančiajam įsisavinamos žymiai greičiau, geriau, didesne apimtimi.
-
Bendri susitarimai galiojantys pamokų, užsiėmimų, mokyklos renginių ir švenčių metu.
-
Dėmesys vaiko savijautai, būsenai, nusiteikimui mokytis (principas – efektyvus mokymasis įmanomas tuomet, kai besimokančiojo širdis ir protas neužblokuoti baimių, nerimo, įtampų ar fizinių nesklandumų).
-
Konfliktų sprendimas – konfliktines situacijas sprendžiame kalbėdamiesi – bandydami išgirsti, suprasti ir ieškoti išeičių, mokytis iš to, kas vyksta čia ir dabar. Taip pat, taikome Empatiško bendravimo metodą (angl. Non-Violent Communication – NVC).
-
„Vaikų balsas“ iškeliant ir spendžiant problemas (remiantis demokratinio ugdymo principais).
5. RITMAS IR CIKLIŠKUMAS
Ritmas ir cikliškumas padeda įtraukti svarbius neformalaus bendravimo ir bendradarbiavimo aspektus į kasdienos veiklas bei kurti ją išpildančią dienos ir pačio ugdymo dienotvarkę ir planą:
-
pamokos ritmas (vaikų aktyvumo lygių kaitaliojimas, lankstus pamokų / pertraukų laikas pagal mokytojo suplanuotas veiklas ir vaikų poreikį),
-
aiškus dienos ritmas (kasrytinė mankšta lauke, ryto ratas, pamokos, pertraukos, refleksija ir t.t.),
-
savaitės ritmas (savaitės pamokų planas),
-
mėnesio, metų ritmas (mokyklos šventės, mokyklos renginiai, atostogos).
6. MOTYVUOJANTI VERTINIMO SISTEMA
Vertinimo sistema paremta individualios visapusiškos vaiko raidos mokymosi procese stebėjimu ir fiksavimu:
